Šiauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. (8 41)  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Dažnai užduodami klausimai

person person
Informacinis telefonas
8 41 509 490
Turite klausimų? Susisiekite su mumis

info@siauliai.lt

1. Noriu pateikti skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip tai galiu padaryti?

Skundą galite pateikti: 1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame, adresu Vasario 16-osios g. 62/Trakų g. 40, telefonas pasiteiravimui 8(41) 50 05 10; 2. portale https://www.epaslaugos.lt; 3. Šiaulių miesto savivaldybės svetainės rubrikoje E.skundai; 4. elektroniniu paštu rastine@siauliai.lt. Teikdami prašymą el. paštu privalote laikytis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr.875, nustatytų reikalavimų t.y. "Asmenų prašymai raštu, atsiųsti elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą".

2. Noriu užsiregistruoti pokalbiui su Meru. Kur turėčiau kreiptis?

Šiaulių miesto savivaldybės meras, jo pavaduotojai, Administracijos direktorius ir jo pavaduotojai gyventojus priima vieną kartą per savaitę nustatytomis dienomis. Gyventojų priėmimą organizuoja Bendrųjų reikalų skyrius. Užsiregistruoti galite telefonu 8 (41) 50 05 20 ir 8 (41) 50 05 19 ar atvykę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį, adresu Vasario 16-osios g. 62/Trakų g. 40, Šiauliai.

3. Noriu asmeniškai pateikti prašymą Savivaldybės priimamajame, tačiau dirbu nuo 8 iki 17 val.

Gyventojų patogumui Savivaldybės priimamasis interesantus trečiadieniais aptarnauja papildomas dvi valandas po darbo dienos laiko t.y. nuo 8 val. iki 19 val.

4. Kur galėčiau rasti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2016 m. vykdomai veiklai, sąrašas?

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimus galite rasti paieškoje „Savivaldybės dokumentai“.

5. Laba diena, universitetui reikia pateikti pažymą apie šeimos sudėtį. Kur turėčiau kreiptis ir kokia tokios pažymos išdavimo tvarka?

Jei esate Šiaulių miesto gyventojas, atvykite į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį, adresu Vasario 16-oios g. 62, Šiauliuose (10 langelis). Su savimi turėkite asmens dokumentą. Pažyma nemokama ir išduodama iš karto.

1. Ar galima pateikti prašymą santuokai sudaryti internetu?

Prašymas santuokai sudaryti pateikiamas asmeniškai abiems besituokiantiems atvykus į civilinės metrikacijos skyrių.

2. Kur atsiimti santuokos liudijimą, kai santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijos) nustatyta tvarka, įtraukta į apskaitą?

Bažnyčios (konfesijos) nustatyta tvarka santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

3. Kokius dokumentus reikia pateikti norint įtraukti į apskaitą užsienyje gimusio Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimą?

Turi būti pateikiamas užsienio valstybės institucijos išduotas gimimo liudijimas (Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip) ir pareiškėjo asmens tapatybės kortelė ar pasas.

4. Kaip įregistruoti kūdikį, kai tėvai nesusituokę

Turi būti pateikiamas notaro patvirtintas vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, motinos asmens tapatybės kortelė ar pasas. Jei tėvystės pripažinimas registruojamas vaikui, kuriam yra suėję 10 metų, pateikiamas vaiko sutikimas raštu dėl tėvystės pripažinimo.

5. Kur įregistruoti mirusįjį?

Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

1. Kokia tvarka norint daugiabučio namo kieme įsirengti kelio ženklus ir/ar norimas technines eismo reguliavimo priemones?

Daugiabučio namo kieme bendrijos pirmininkas ar iniciatyvinė grupė parengia kelio ženklų ir/ar techninių eismo reguliavimo priemonių schemą, pritarus visiems butų ir kitų patalpų savininkams bei suderinus su gretimų namų savininkais, teikiamas prašymas kartu su prašymo esmę paaiškinančiais/apibūdinančiais dokumentais (pvz. schema, nuotraukos) Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Prašymas svarstomas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos (toliau – komisija) posėdyje, komisijai pritarus kelio ženklų ir/ar techninių eismo reguliavimo priemonių schema derinama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistais.

2. Kokia tvarka įsirengiant kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“?

Kelio ženklas Nr. 531 įrengiamas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A-68 „Kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo ir pašalinimo , leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašu“.

3. Kokia tvarka dėl eismo saugumo priemonių (kalnelių, pėsčiųjų perėjų ir kt.) įrengimo važiuojamojoje kelio dalyje?

Jei gyventojai mano, kad konkrečioje gatvės vietoje reikia diegti inžinerines greičio mažinimo priemones, reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakingi administracijos darbuotojai su Jumis susisieks ar atvyks į vietą apžiūrai bei įvertins esamą situaciją. Jūsų prašymas galimai būtų traukiams į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos darbotvarkę, posėdžio metu saugaus eismo specialistai konkretizuotų saugaus eismo priemonių diegimo poreikį, nustatytų jų diegimo vietas ir pan. Nustačius, kad priemonių diegimas aktualus, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įvertinusi finansines galimybes organizuotų saugaus eismo priemonių diegimą (poreikis diegti priemones kiekvienais metais yra kur kas didesnis, nei finansiniai pajėgumai, todėl priemonių diegimas vykdomas prioritetų principu).

1. Buvau deklaruotas kitoje savivaldybėje, atvykau nuolat gyventi į Šiaulius. Kaip turėčiau deklaruoti gyvenamąją vietą?

Tai galima padaryti el. būdu www.epaslaugos.lt arba atvykti į seniūniją ar savivaldybę gyventojų priėmimo laiku. Jei būstą nuomojatės - atvykite kartu su būsto savininku (bendraturčiais) arba su savimi turėkite būsto nuomos (panaudos) sutarties originalą. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaruota gyvenamoji vieta bus panaikinta. Išsideklaruoti iš buvusios gyvenamosios vietos nereikia. Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais 13-17 val. antradieniais, ketvirtadieniais 8-12 val. ir 13-14 val. trečiadieniais 13-19 val. penktadieniais 8-12 val. Prieššventinėmis dienomis dirbama 1 valanda trumpiau. Seniūnijų gyventojai aptarnaujami seniūnijose.

2. Man reikia gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Kaip dar galima ją užsakyti? Ar būtina atvykti į savivaldybę?

Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Šiaulių mieste galite išsiimti atvykę į Savivaldybės priimamojo 14 kabinetą, adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, gyventojų priėmimo laiku. Su savimi turėkite asmens dokumentą. Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais 13-17 val. antradieniais, ketvirtadieniais 8-12 val. ir 13-14 val. trečiadieniais 13-19 val. penktadieniais 8-12 val. Prieššventinėmis dienomis dirbama 1 valanda trumpiau. Seniūnijų gyventojai aptarnaujami seniūnijose. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galite užsisakyti el. būdu https://www.epaslaugos.lt/portal/.

3. Esu įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą vieneriems metams nuo 2018 m. sausio mėnesio. Kokie būtų mano veiksmai pasibaigus terminui?

Nepasikeitus Jūsų gyvenamosios vietos aplinkybėms (neįsigijus būsto, nesudarius nuomos ar panaudos sutarties ar būsto savininkui nedavus sutikimo Jums deklaruoti gyvenamąją vietą), Jūs galite būti įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą terminuotam laikotarpiui, t.y. iki vienerių metų.

4. Ar deklaruojant naują gyvenamąją vietą ne savo nuosavybėje reikia būsto savininko (bendraturčių) sutikimo?

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad Jums leidžia gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba Savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško atskiro savininko (bendraturčio) sutikimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Pažymime, kad nuomos (panaudos) sutartį privalo pasirašyti visi savininkai (bendraturčiai) ir nuomininkai. Pabrėžiame, jog už sutarties tikrumą ir parašų originalumą, šiuo atveju, atsakingas nuomininkas. Atvykdami deklaruoti gyvenamąją vietą būtinai turėkite nuomos sutarties originalą.

5. Ar reikia buto savininko sutikimo, norint kartu deklaruoti savo nepilnametį vaiką?

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) sutikimo nereikia. Nepilnamečiai vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų).

6. Ar norint deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu, reikia išsideklaruoti iš senosios gyvenamosios vietos?

Deklaruojant gyvenamąją vietą nauju adresu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys senuoju adresu pasinaikina automatiškai.

7. Noriu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, nes gyvenu užsienio valstybėje, bet neturiu elektroninės bankininkystės, o Lietuvos Respublikos Ambasada labai toli, kokiu dar būdu galiu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos?

Jei neturite elektroninės bankininkystės ir Lietuvos Respublikos Ambasada toli, galite užpildyti išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui deklaraciją (VšĮ Registrų centro 2018 m. sausio 15 d. direktoriaus įsakymas Nr. v-24 Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo, 2 priede nustatytos formos deklaraciją) užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama galiojančio asmens dokumentų lapo kopija.

8. Ar reikia panaikinti mirusio asmens deklaravimo duomenis?

Mirusio asmens deklaravimo duomenų naikinti nereikia, nes kai užregistruojama mirtis, automatiškai panaikinami gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys

1. Kokia yra laidojimo kolumbariumo nišoje tvarka?

Leidimai laikyti kremuotus žmogaus palaikus kolumbariumo nišoje išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam: rašytinį prašymą ir pasižadėjimą laikytis nustatytų kolumbariumo nišos priežiūros sąlygų, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, mirties liudijimą, kremavimo dokumentus, nustatytos kolumbariumo paslaugos kainos apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją. Rašytinį leidimą laikyti kremuotus žmogaus palaikus Šiaulių miesto kolumbariumo nišoje išduoda kapinių prižiūrėtojas.

2. Kokia yra neprižiūrimų kapaviečių į sąrašą įtraukimo tvarka?

Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), tai kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir kapinių informacinėje lentoje. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per metus nuo skelbimo išspausdinimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą ir prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis bei spręsti tokių kapaviečių priežiūros ir tolesnio laidojimo jose klausimą.

3. Kas bus daroma su į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą įtrauktomis kapavietėmis, kurioms yra suėjęs 50 metų terminas?

Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos (tai yra praėję 50 metų po paskutinio laidojimo dienos). Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.

1. Kaip gauti finansavimą vykdomiems kultūros projektams?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija kultūros projektus finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Kultūros plėtros programos finansavimo nuostatais.

2. Kaip gauti jaunojo menininko stipendiją?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija jaunuosius menininkus finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Šiaulių miesto savivaldybės stipendijų skyrimo jauniesiems menininkams konkurso nuostatais. Šiaulių miesto Jaunojo menininko stipendijai gauti konkurso būdu gali pretenduoti jaunieji menininkai, gyvenantys, dirbantys ar besimokantys Šiaulių mieste.

3. Kaip renkami kultūros ir meno premijų laureatai?

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys. Pareiškėjas, siūlantis kandidatą, Savivaldybei pateikia teikimą. Savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Kultūros skyrius apie teikimų priėmimo laiką ir vietą kasmet skelbia Savivaldybės interneto svetainėje.

4. Kur rasti informaciją apie renginius?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija informaciją apie renginius talpina interneto svetainėje rubrikose: „Kultūros naujienos“, „Renginiai“, „Renginių kalendorius“

1. Kokią sporto šaką (sporto būrelį) ir kur gali lankyti mano vaikas?

 Šiaulių mieste kultivuojama apie 45 sporto šakas, iš jų 25 – Šiaulių m. savivaldybės sporto mokyklose. Išsamesnę informaciją apie sporto mokyklose kultivuojamas sporto šakas ir kontaktus  galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje: /Sporto%20mokyklos980.
Nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašą ir kontaktus galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje:  Neformaliojo vaikų švietimo programų, atitinkančių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytus reikalavimus, sąrašas

2. Kaip gauti finansavimą sporto renginiams ar sporto varžyboms?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija sporto renginius finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Kūno kultūros ir sporto bei sporto klubų žaidimų komandų plėtros programos finansavimo nuostatais. Išsamią informaciją galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje:  Kūno kultūros ir sporto bei sporto klubų žaidimų komandų plėtros programų projektų finansavimo nuostatai.

3. Kur galima rasti informaciją apie sporto renginius - varžybas vykstančius Šiaulių mieste?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija apie sporto renginius informaciją talpina kiekvieną savaitę savo internetiniame tinklapyje - /Renginių%20kalendorius717

4. Kaip vyksta geriausiųjų miesto sportininkų rinkimai?

Rinkimo tvarka  - Kūno kultūros ir sporto skyrius kiekvienų metų pabaigoje kviečia teikti pasiūlymus geriausiajam metų sporto šakos sportininkui apdovanoti. Kandidatus gali siūlyti Šiaulių miesto sporto organizacija, kurios nacionalinė sporto šakos federacija yra pripažinta Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kandidatu į apdovanojimą gali siūlyti tik vieną jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus grupės sportininką, pasiekusį aukščiausią pasiekimą tarptautinėse varžybose. Jei sporto šaką mieste kultivuoja kelios sporto organizacijos, kandidatą turi siūlyti bendru susitarimu (pateikti susirinkimo protokolą).

Pasiūlymus, nurodant sportininko vardą, pavardę, sporto šaką, rungtį, varžybose ar rungtyje dalyvavusių sportininkų skaičių, einamųjų metų sporto pasiekimus bei trenerio vardą ir pavardę, pateikti Kūno kultūros ir sporto skyriui iki nurodytos datos.

5. Kokius dokumentus turime pateikti jei norime gauti savivaldybės premiją už laimėjimus pasaulio ir Europos čempionatuose?

Premijų skyrimą sportininkams ir jų treneriams už aukštus  sporto pasiekimus oficialiose tarptautinėse varžybose reglamentuoja Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-337 patvirtintas ,,Šiaulių miesto savivaldybės premijų sportininkams ir jų treneriams už sporto laimėjimus skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas“.

Kandidatus premijoms gauti siūlo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės, viešosios ir visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą (toliau – sporto organizacija) ir vykdančios sportinę veiklą. Norint gauti premiją Kūno kultūros ir sporto skyriui reikia pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta ši informacija:

1. nesutrumpintas varžybų pavadinimą;
2. varžybų vykdymo laikas (data) ir vieta;
3. rungtis (individuali ar komandinė);
4. kas keli metai vykdomos varžybos;
5. sportininko, dalyvavusio varžybose, vardas ir pavardė;
6. sportininko varžybose užimta vieta;
7. varžybose dalyvavusių varžovų ir atstovavusių valstybių skaičius;
8. sportininką parengti padėjusių trenerių vardus ir pavardes. Jeigu sportininkus rengė keli treneriai, nurodyti jų indėlį į sportininko rengimą.

Kartu su prašymu sporto organizacija turi pateikti sporto varžybų, kuriose dalyvavo sportininkas, visų pakopų protokolus, patvirtintus tos sporto šakos federacijos atsakingų asmenų.
Premijos skiriamos sportininkams, atstovaujantiems Šiaulių miestui, ir treneriams, dirbantiems Šiaulių miesto sporto organizacijose.

6. Kokios yra Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazės (kur galima sportuoti Šiaulių mieste) ?

Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazės skelbiamos savivaldybės internetiniame tinklapyje: /Sporto%20bazės538

1. Kokius leidimus reikia gauti, jei norėčiau lauke prekiauti iš (nuo) laikinojo prekybos įrenginio (palapinės, prekybai pritaikyto automobilio ir kt.) prie vieno iš Šiaulių mieste esančių prekybos centrų?

Jeigu pageidaujate prekiauti prekybos centro teritorijoje dėl leidimo (sutikimo) prekiauti prie prekybos centro (jo teritorijoje) reikia kreiptis į prekybos centro administraciją (operatorių). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) šiuo atveju gauti nereikia.

Jei planuojate prekiauti maisto produktais, gavus prekybos centro sutikimą (leidimą), reikia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentą.

Susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais prekybą (paslaugų teikimą) Šiaulių miesto viešosiose vietose galite administracinės paslaugos aprašyme  Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose iš (nuo) laikinojo prekybos įrenginio išdavimas

2. Gyvenu ir dirbu ne Šiaulių mieste. Pageidaučiau prekiauti savo dirbiniais (turiu tautodailininko pažymėjimą) renginių, organizuojamų Šiaulių mieste, metu. Kur kreiptis?

Dėl prekybos renginių metu reikia kreiptis į renginio organizatorių. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių metu, organizuojamų Šiaulių miesto viešosiose vietose, išduodami per renginio organizatorių, kuris formuoja renginio koncepciją, numato miesto  teritoriją, kurioje renginio metu bus vykdoma prekyba (paslaugų teikimą), sudaro prekiausiančių (teiksiančių paslaugas) renginio metu sąrašus.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, Tautinio paveldo produktų kūrėjai, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais pagal Tautinio paveldo produktų įstatymą, masiniuose renginiuose prekiausiantys tik savais produktais ir gaminiais (išskyrus alkoholinius gėrimus), įgauna pirmumo teisę į prekybos vietą.

Renginio organizatoriui įtraukus prekiautoją (paslaugos teikėją) į prekiausiančių (teiksiančių paslaugas) renginio metu sąrašą, vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą moka pats prekiautojas (paslaugų teikėjas).

Išsamesnė informacija apie vietinės rinkliavos dydžius, mokestines lengvatas ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme  Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) masinių renginių metu išdavimas

Informaciją apie renginius viešosiose vietose, jų organizatorius skelbiama čia

Jei renginys vyksta ne viešoje vietoje (privačioje teritorijoje) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) nereikia.

3. Įsigijau kioską (paviljoną) Šiaulių mieste. Kokie dokumentai reikalingi, norint prekiauti jame?

Leidimas, pageidaujantiems prekiauti ir (ar) teikti paslaugas iš kiosko, paviljone  savivaldybės teritorijos viešosiose vietose, išduodamas fiziniam arba juridiniam asmeniui (toliau – asmuo), kuris ir vykdys prekybą (teiks paslaugas) prekybos vietoje, įtrauktoje į Šiaulių miesto laikinosios įrangos (kioskų  ir paviljonų) sąrašą.

Kioskų ir paviljonų vietų (adresų) sąrašą, kuris tvirtinamas Savivaldybės tarybos sprendimu, rasite čia.

Prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus Leidimui išduoti, pateikia asmuo, ketinantis prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljone arba asmens atstovas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę jam atstovauti, pateikęs įgaliojimą (jei kioskas (paviljonas) išnuomotos ar pagal sutartį perduotas naudoti, prašymą teikia ne kiosko (paviljono) savininkas).

Išsamesnė informacija apie leidimui gauti reikalingus dokumentus, vietinės rinkliavos dydžiai, prašymo forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljone išdavimas.

4. Šiaulių mieste planuoju atidaryti užkandinę, kurioje norėčiau prekiauti ne tik užkandžiais, bet ir alumi ar kitais alkoholiniais gėrimais. Kur kreiptis?

Licencijos verstis mažmenine prekyba alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais gali būti išduotos tik juridiniams asmenims.

Pirmiausias žingsnis siekiant užsiimti tokiu verslu ir atidaryti užkandinę (arba kavinę, barą ar kitą viešojo maitinimo įmonę) – juridinio asmens (individualios įmonės, mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės) steigimas ir užregistravimas Juridinių asmenų registre.

Juridiniam asmeniui, Šiaulių mieste planuojančiam prekiauti alkoholiniais gėrimais ir viešojo maitinimo patiekalais (maisto produktais), dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos reikia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentą.

Išsamesnė informacija dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo, licencijuojamos veiklos teisės aktai, licencijų rūšys, reikalingi dokumentai, valstybės rinkliavos dydis už tokios licencijos išdavimą, paraiškos forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas .

5. Esu Šiaulių miesto gyventojas, nuosavybės teise valdomame sklype turiu kioską, kuriame norėčiau prekiauti cigaretėmis ir kitais tabako gaminiais. Ar galima tokia prekyba?

Prekiauti kioske tabako gaminiais galima tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims (įsteigtiems Lietuvos Respublikoje užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams).

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą rasite čia.

Išsamesnė informacija dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo, licencijuojamos veiklos teisės aktai, reikalingi dokumentai, valstybės rinkliavos dydis už tokios licencijos išdavimą, paraiškos forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimas.

1. Kokie teisės aktai reglamentuoja mokesčių lengvatų juridiniams asmenims, remiantiems kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje, suteikimą?

Mokesčių lengvatų juridiniams asmenims, remiantiems kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje, suteikimą reglamentuoja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-331 ,,Dėl kultūros ir sporto projektų rėmimo skatinimo“,  Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. T-386 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-331 ,,Dėl kultūros ir sporto projektų rėmimo skatinimo“ pakeitimo“ ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. T-18 „Dėl Šiaulių miestą reprezentuojančių žaidimų sporto komandų, olimpinės ir parolimpinės rinktinės kandidatų, meno kolektyvų, atlikėjų ir menininkų, turinčių meno kūrėjo statusą, siekiančių gauti juridinių asmenų paramą, sąrašo patvirtinimo“.

2. Kam gali būti suteiktos mokesčių lengvatos?

Mokesčių lengvatas gali gauti juridiniai asmenys, remiantys miestą reprezentuojančias žaidimų sporto komandas, olimpinės ir parolimpinės rinktinės kandidatus ar narius, meno kolektyvus ir atlikėjus, menininkus, turinčius meno kūrėjo statusą (toliau – Paramos gavėjai). Sąrašą rasite čia. 

3. Kokių mokesčių lengvatos gali būti suteiktos juridiniams asmenims, remiantiems kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje?

Juridiniais asmenims, rėmusiems kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje (toliau – Paramos teikėjas), gali būti suteiktos žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčių mokamų į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą, lengvatos.

4. Už kokį laikotarpį yra suteikiamos mokesčių lengvatos?

Mokesčių lengvatos teikiamos tik einamaisiais metais apskaičiuotiems mokesčiams. 

5. Kokia forma (suma) Paramos teikėjai, gali būti atleisti nuo žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčių mokamų į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą?

Paramos teikėjas Savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nuo einamųjų biudžetinių metų mokesčių ar jų dalies – 50 proc. paramai skirtos sumos, bet ne daugiau kaip nuo visų mokesčių sumos, mokamos į savivaldybės biudžetą per einamuosius metus (Pvz.: jei Paramos teikėjas skiria 10 tūkst. Eur paramą Paramos gavėjui, tai Paramos teikėjas yra atleidžiamas 5 tūkst. Eur suma nuo  žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčio).

6. Kokias sąlygas reikia įvykdyti Paramos teikėjui, kad būtų teikiamos mokesčių lengvatos?

  1. Iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos turi būti pasirašyta Paramos sutartis su Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Paramos gavėjų sąraše nurodytu Paramos gavėju, kurioje įsipareigojama skirti paramą Paramos gavėjui.
  2. Pasirašytoje Paramos sutartyje numatyta suteikti ne mažesnę kaip 1 tūkst. Eur paramą Paramos gavėjui.

7. Kokius dokumentus reikia pateikti Paramos teikėjams, norintiems gauti mokesčių lengvatas?

Paramos teikėjai, pageidaujantys gauti mokesčių lengvatas, iki einamųjų metų gegužės 1 dienos ar spalio 1 dienos Šiaulių miesto savivaldybės direktoriui pateikia prašymus jas suteikti (forma pridedama). Kartu su prašymu, kuriame nurodomos konkrečių mokesčių prašomų lengvatų sumos, pateikiami šie dokumentai:

  • mokesčio deklaracijos kopija ar pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį kopija (kai prašoma nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatų);
  • trumpas išrašas iš Juridinių asmenų registro (JAR);
  • pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybių biudžetais ir fondais;
  • paramos sutarčių patvirtintos kopijos, kuriose būtų nurodyta išsami informacija apie Paramos gavėją, kuriam skirtos lėšos;
  • pavedimų, aktų ir kitų dokumentų, patvirtinančių suteiktą paramą, patvirtintos kopijos.

8. Kaip elgtis, jei pranešimas apie valstybinės žemės nuomos mokestį yra gaunamas tik einamųjų metų lapkričio mėnesį?

Pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokestį juridiniams asmenims, rėmusiems kultūros ir sporto projektus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Finansų skyriaus atsakinga specialistė išduos išimties tvarka anksčiau.

9. Kontaktinis asmuo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Monika Zdanavičiūtė,
tel. 8 41 596 217, el. paštas sss@siauliai.lt

1. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas vykdomas viešuose prekių aukcionuose.

Aukcionai vykdomi informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje http://www.evarzytynes.lt/

Daugiau informacijos apie aukcionus - Veiklos sritys – Turto pardavimas – Turto pardavimo naujienos – Nekilnojamojo turto aukcionai

2. Šiaulių miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimas vykdomas viešuose aukcionuose.

Aukcionai vykdomi informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje http://www.evarzytynes.lt/

Daugiau informacijos apie aukcionus Veiklos sritys – Turto pardavimas – Turto pardavimo naujienos – Nekilnojamojo turto aukcionai

1. Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už šildymą ir vandenį?

 Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui (po 1 VRP kiekvienam šeimos nariui, t. y. nuo 2015-01-01 po 102 Eur) dydžio, karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti – 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.
Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 255 Eur per mėnesį.
Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 20 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (255 Eur – 102 Eur) x 20 % = 30,60 Eur.
Už normatyvinį karšto vandens kiekį asmuo gali mokėti 5 proc. pajamų, t. y. 255 Eur x 0,05 = 12,75 Eur.
Už normatyvinį geriamojo vandens kiekį asmuo gali mokėti 2 proc. pajamų, t. y. 255 Eur x 0,02 = 5,10 Eur.
Siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, patikrinus gyvenimo sąlygas, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, t. y. įvertinus realią šeimos ar asmens padėtį bei konkrečias aplinkybes, nuo šių metų savivaldybėms suteikta teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui dydžio.
Tokiu atveju pensinio amžiaus asmuo, kurio pajamos yra 255 Eur per mėnesį, galėtų mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (255 Eur – 102 Eur) x 10 % = 15,30 Eur.

2. Už kokio dydžio būstą (skaičiuojant vienam gyventojui) mokama kompensacija?

Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 m2, karšto vandens normatyvas - 1,5 m3; geriamojo vandens normatyvas - 2 m3 šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 m3. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 m2 ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 m2 būsto plotą.

3. Kai kreipiausi dėl socialinės pašalpos į savivaldybę, man pasiūlė už tai atidirbti ar tai teisėta?

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai darbams atlikti.

4. Ar yra skiriamos kompensacijos, už malkas? Kur kreiptis dėl jos gavimo?

Kompensacijos teikiamos įvertinus nepasiturinčių gyventojų nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai yra išnaudoję visas teisėtas pajamų gavimo galimybes. Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
Dėl minėtos paramos asmenys turi kreiptis į Socialinės parmos skyrių  adresu Vytauto 147.

5. Kokie reikalingi dokumentai piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidas gauti?

Prašymą-paraišką, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
Pažymą apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą.
Priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas paramai skirti.

6. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą, jei esi įsiskolinęs?

Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, norint gauti kompensacijas, įsiskolinusieji su energijos, kuro, vandens tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas turi būti priteisęs padengti įsiskolinimą.

7. Ar gali gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys?

Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruoti viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centras. Taigi kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo to, kad yra buto savininkas.

8. Ar gali gauti kompensacijas kai būste deklaruoja gyvenamąją kelios šeimos?

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas. Jei neturės teisės nors viena šeima, teisės į kompensaciją neturės ir kitos šeimos.

9. Kada skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti?

Dėl socialinės paramos mokiniams(maitinimo), taip pat ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo liepos 1 d. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima prašymą-paraišką pateikti iki spalio 5 d. Parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

10. Kas gali gauti Išmoką vaikui („vaiko pinigus“)?

Išmoka vaikui mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu:
 Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (28,5 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur).
Bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio (15,2 Eur) išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur):
Kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka vaikui mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jeigu vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.

11. Kuri valstybė yra kompetentinga skiriant išmokas, kai vaiko tėvas dirba ES valstybėje vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje?

Šiuo atveju, kai vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, t.y. vaiko tėvas dirba Vokietijoje, vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su močiute Lietuvoje, kompetentinga valstybė skiriant išmoką vaikui yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė, t.y. Lietuva. Teisė į išmoką ir išmokos dydis nustatomas pagal Lietuvos įstatymus.
Jei pagal Vokietijos įstatymus vaikas taip pat turės teisę į išmoką vaikui, tada Vokietijos kompetentinga įstaiga skirs diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp išmokos, kuri būtų mokama Vokietijoje, ir išmokos, kuri vaikui mokama Lietuvoje.

12. Gyvenu Norvegijoje, noriu susitvarkyti dokumentus dėl vaiko pašalpos. Čia man vietoj davė formas E401 ir E411 ir nurodė išsiųsti į Lietuvos įstaigą. Ką jose reikia užpildyti? Kur siųsti? Ar reikia papildomų dokumentų?

Asmenų, kuriems buvo taikomi kelių Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai, arba kurie persikelia gyventi iš vienos ES valstybės narės į kitą, socialinę apsaugą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentai). (Santykiuose su Europos Ekonominės Erdvės valstybėmis narėmis ir Šveicarija taikomi Reglamentai (EEB) Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72).
Šiuo metu ES valstybės narės bendraudamos tarpusavyje naudoja E formos pažymas, kuriose pateikiama visa informacija, reikalinga asmens teisei į išmokas nustatyti ir patvirtinti. Dėl išmokų šeimai dažniausiai naudojamos formos:
E 411 formos pažyma – Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje, kurioje gyvena šeimos nariai;
E 401 formos pažyma - Pažyma dėl šeimos sudėties siekiant skirti išmokas šeimai;
E 001 formos pažyma skirta informacijos keitimuisi.
Asmuo pateikia prašymą dėl išmokų šeimai mokėjimo valstybės narės, kurioje dirba, įstaigai arba gyvenamosios vietos įstaigai. Tuo atveju, kai vienas iš vaiko tėvų gyvena (dirba) Lietuvoje, o kitas vaiko tėvas gyvena (dirba) kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, Lietuvoje gyvenantis vienas iš vaiko tėvų prašymą dėl išmokų šeimai skyrimo gali pateikti Lietuvos kompetentingai įstaigai. Lietuvoje už išmokas vaikams atsakingos savivaldybių administracijos. Savivaldybės darbuotojas užpildys reikiamus dokumentus ir persiųs kitos valstybės narės kompetentingai įstaigai.
Kai kitos valstybės kompetentingai įstaigai reikia informacijos apie išmokų šeimai mokėjimą Lietuvoje, ji užpildo E 001, E 401 ar E 411 formos pažymas ir atsiunčia Lietuvos kompetentingai įstaigai. Paprastai užsienio valstybės kompetentinga įstaiga pati siunčia E 401 ar E 411 formos pažymas į Lietuvą.
Tačiau jei užsienio valstybės įstaiga atsisako siųsti šias E formos pažymas į Lietuvą, Jūs galite šias pažymas išsiųsti Lietuvos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pagal Jūsų gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Atkreipiame dėmesį, kad E 401, E 411 ir E 001 formos pažymas pildo kompetentingos įstaigos. Pats pareiškėjas negali pildyti šių pažymų.
Kai į Lietuvos kompetentingą įstaigą dėl E 401 ar E 411 formos pažymų išdavimo kreipiasi pats asmuo, ji užpildo atitinkamas pažymas ir persiunčia jas kitos valstybės kompetentingai įstaigai, apie tai informuodama asmenį. Asmeniui išduodama prašomos pažymos kopija.
Tarp Europos Sąjungos valstybių ateityje planuojama pereiti prie elektroninio apsikeitimo informacija, todėl E formos pažymas pakeis struktūrizuoti elektroniniai dokumentai (SED). Per pereinamąjį laikotarpį Europos Sąjungos valstybės bendraudamos tarpusavyje gali naudoti tiek E formos pažymas, tiek naujas SED pažymas (pvz., dėl išmokų šeimai naujos F001, F003 pažymos ir pan.).

13. Ar gali būti vienkartinė išmoka įsikurti išmokama grynaisiais pinigais?

Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

14. Ar galima socialinėms išmokoms pateikti elektroninį prašymą?

Elektroninės socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.SPIS.lt  galite pateikti įvairius prašymus dėl socialinės paramos.

1. Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos?

Kreipiantis dėl socialinės globos pateikiami šie dokumentai:

  • Prašymas – paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • Neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ar (ir) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma;
  • Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė ir informacija apie asmens sveikatos būklę bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
  • Jei asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – teismo sprendimas, nutartis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
  • Dokumentai, įrodantys objektyvias priežastis, dėl kurių artimieji laikinai negali pasirūpinti asmeniu (kreipiantis dėl trumpalaikės socialinės globos);
  • Kiti dokumentai pagal poreikį.

2. Kas gali kreiptis dėl socialinės globos?

Kreiptis dėl socialinės globos gali:

  • pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa;
  • vienas iš suaugusių šeimos narių;
  • globėjas, rūpintojas;
  • bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių)  ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

3. Kur reikia kreiptis dėl socialinės globos skyrimo?

Kreiptis dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos skyrimo reikia į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių adresu Tilžės g. 170 (įėjimas iš Vasario 16-osios g. pusės), Šiauliai (II a., 13 kab.).
Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu 8 41 386485 ir el. paštu 
Kreiptis dėl dienos socialinės globos skyrimo reikia tiesiogiai į įstaigą, teikiančią minėtą paslaugą.
Šiaulių mieste dienos socialinės globos paslaugas teikia šios įstaigos:
1. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinys dienos socialinės globos centras „Goda“, Žalgirio g. 3, Šiauliai (asmenims su psichikos ar protine negalia), tel. 8 41 523979, el. p. vyr.socialinisdarbuotojas@sgloba.lt.
2. Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro Dienos socialinės globos skyrius, Dainų g. 96, Šiauliai (asmenims nuo 21 metų, turintiems kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinių ar sunkių judesio ar padėties ir (ar) lėtinių neurologinių sutrikimų), tel. 8 41 552771, el. p. info@siauliusuc.lt.
3. Šiaulių miesto savivaldybės kompleksinių paslaugų namai „Alka“, Vytauto g. 182, Šiauliai (vaikams su negalia (sunkia negalia) iki 6 (7) metų), tel.8 41 504468, el. p. info@kpnalka.lt

4. Kaip nagrinėjamas Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (dėl ilgalaikės, trumpalaikės socialinės globos)?

Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) Socialinių paslaugų skyrius, gavęs Prašymą-paraišką ir visus reikiamus dokumentus, organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą, kuris yra atliekamas per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (išskyrus atvejus, kai nustatomas socialinės globos poreikis).
Jeigu įvertinus asmens socialinių paslaugų poreikį bendrosioms socialinėms paslaugoms (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos) ir socialinei priežiūrai (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir kitos paslaugos), nustatoma, kad bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi būti nustatytas asmens socialinės globos poreikis.
Minėtus vertinimus atlieka Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene.
Per nurodytus terminus atlikus minėtus vertinimus, socialinio darbuotojo išvados kartu su asmens prašymu-paraiška dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos ir kitais dokumentais nagrinėjamos Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos posėdyje.
Sprendimas dėl ilgalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.
Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad prašyme nurodytoje globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti.
Sprendimas dėl dienos socialinės globos priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos.
Paskyrus ilgalaikę socialinė globą, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, esant laisvai vietai, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.
Jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę.
Informacija apie socialinės globos įstaigas, su kuriomis Savivaldybė yra sudariusi finansavimo sutartis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos.

5. Kaip parenkama socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas?

Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Savo pasirinkimą dėl įstaigos asmuo nurodo Prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti.

Apgyvendinant asmenis specialiuosiuose globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie globos namai yra skirti, asmenims (pvz.: asmenys, turintys proto ar psichinę negalią, tremtinio statusą turintys asmenys ir pan.).

6. Kas yra valstybiniai globos namai?

Tai tokia globos įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkas (savininkas) yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM).

Minėtų įstaigų sąrašą galite rasti SADM interneto svetainėje.

7. Kas yra trumpalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat ši paslauga gali būti teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, taip pat socialinės rizikos asmenims, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, fiziniam ir emociniam saugumui.

Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau 12 val. per parą, iki 6 mėnesių per metus (terminas skaičiuojamas nuo asmens apsigyvenimo globos įstaigoje pirmos dienos).

8. Kas yra ilgalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikei socialinei globai į globos įstaigą siunčiami ne mažiau kaip 1 metus deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kuriems socialinių paslaugų negalima teikti namuose arba tos paslaugos yra neefektyvios ir (arba) neturintys artimųjų, kurie pagal teisės aktus privalo juos prižiūrėti arba turintys artimuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

9. Kas yra dienos socialinė globa?

Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.

Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) globos namų padalinyje dienos socialinės globos centre „Goda“ ši paslauga teikiama darbingo amžiaus (nuo 18 metų) asmenims su negalia, kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas, asmenims su sunkia negalia.

Savivaldybės „Spindulio“ ugdymo centre Dienos globos skyriuje paslauga teikiama darbingo amžiaus (nuo 21 metų) asmenims su negalia, kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas, asmenims su sunkia negalia.

Savivaldybės kompleksinių paslaugų namuose „Alka“ paslauga teikiama vaikams su negalia (sunkia negalia) iki 6 (7) metų.

10. Ar socialinės globos paslaugos yra mokamos?

Taip. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialinę globą ir asmeniui teikiamos socialinės globos rūšį (žr. 12-14 kl.).

Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas

11. Kokios pajamos yra vertinamos apskaičiuojant mokėjimo dydį už socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:

  •  su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
  •  individualios veiklos pajamos;
  •  autorinis atlyginimas;
  •  pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
  •  šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
  • nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
  • palūkanos;
  • dividendai;
  • vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
  • turto nuomos pajamos;
  • žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
  • transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
  • socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
  • netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
  • individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;· išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

12. Koks yra mokėjimo dydis už dienos socialinę globą?

Nustatant mokėjimo dydį už dienos socialinę atsižvelgiama į asmens šeimyninę padėtį ir į gaunamų pajamų dydį:

Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis vienam gyvenančiam asmeniui:

1. kai pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;

2.  kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;

3. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis šeimoje gyvenančiam asmeniui:

1. kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;

2. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;

3. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;

4. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;

5. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. 

*- VRP dydis yra 128 Eur.

13. Koks yra mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

14. Koks yra mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

15. Koks turtas yra apskaitomas, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas:

  • · statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
  • · privalomos registruoti transporto priemonės;
  • · privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • · žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);    
  • · akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
  • · piniginės lėšos.

Tais atvejais, kai asmeniui aukščiau išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

16. Kaip apskaičiuojamas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis (vadinamasis „turto mokestis“)?

Turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis priklauso nuo kelių aplinkybių:

  • bendros asmens turto vertės,
  • nustatyto normatyvo asmeniui (12m2 būsto naudingojo ploto),
  • asmens gyvenamosios vietos būsto tipo (pvz.: butas ar namas),
  • asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės, kurią kiekvienais metais nustato valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras).

Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą (12m2) dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės.

Jei asmens nuosavybes teise turimo turto vertė yra didesnė už jos gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą, jo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Pateikiame mokesčio apskaičiavimo PAVYZDĮ:

Asmuo turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jis vienas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis yra 30 000 Eur.

1. Pirmiausiai apskaičiuojamas turto normatyvas pagal asmens gyvenamąją vietą:

856 € (1 m2 normatyvinė vertė, 2021 m. dažniausiai taikoma Šiaulių mieste) x 12m2 = 10 272 €

2. Apskaičiuojama vidutinė turto vertė, atskaičius normatyvą:

30 000€ (vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis) – 10 272 € (turto normatyvas) = 19 728 €

3. Apskaičiuojamas vieno procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis per mėnesį:

19 728 € x 1 proc. = 197,28 €

17. Kokiais atvejais „turto mokestis“ neskaičiuojamas?

Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos. Taigi, jei šis turtas yra vienintelis asmens turtas, „turto mokestis“ nebus skaičiuojamas.

Taip pat „turto mokestis“ neskaičiuojamas, kai nuo vienintelio asmens turto (pvz. buto) perleidimo sandorio (pvz. pardavimo, dovanojimo) yra praėję daugiau nei 12 mėnesių.

18. Kokia sprendimų, susijusių su dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugomis, apskundimo tvarka?

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.

Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

19. Kokiais atvejais socialinės globos teikimas gali būti nutraukiamas?

Socialinės globos teikimas asmeniui gali būti nutraukiamas sprendimą skirti socialinę globą asmens sprendimu:

- paaiškėjus, kad asmuo, kreipdamasis dėl socialinių paslaugų teikimo (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas) pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;
- praradus teisę gauti iš Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui finansuojamas socialines paslaugas ir atsisakius mokėti visą paslaugos kainą;
- asmeniui nesilaikant įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir esant surašytiems ne mažiau nei trims taisyklių pažeidimų aktams per šešių mėnesių laikotarpį;
- asmeniui nesilaikant socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutarties reikalavimų;
- atlikus socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir nustačius, kad nėra poreikio paslaugai, kurią asmuo gauna;
- asmeniui atsisakius paslaugų;
- asmens prašymu keičiant įstaigą.

20. Ar yra sudaroma eilė gauti ilgalaikę socialinę globą?

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai.

Tais atvejais, kai asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose (specialiuosiuose) globos namuose, į eilę gauti minėtą paslaugą įrašo (ir tas eiles tvarko) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

21. Ar asmuo gali būti įrašytas į daugiau nei vieną eilę gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas?

Ne, asmuo gali būti įrašytas tik į vieną eilę.

22. Ar yra sudaroma eilė gauti trumpalaikę socialinę globą?

Ne. Trumpalaikė socialinė globa skiriama socialiniam darbuotojui pateikus asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadą ir gavus rašytinę informaciją, kad globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai.

23. Ar yra sudaroma eilė gauti dienos socialinę globą?

Taip.

24. Kur galima rasti informaciją apie eiles valstybiniuose globos namuose?

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.

1. Kokios atlyginimo už vaikų ugdymą lengvatos yra taikomos savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose?

Savivaldybės tarybos sprendimais yra  nustatytos  tokios lengvatos:
Nuo atlyginimo už vaikų maitinimo paslaugą ir už ugdymo aplinkos išlaikymą yra atleistos  socialinės rizikos šeimos.
Atlyginimas už maitinimo paslaugas mažinamas 50 procentų:

  • jeigu šeima augina tris ir daugiau vaikų (kurie yra iki 18 metų ir vyresni, jei mokosipagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo pirmai kvalifikacijai įgyti programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų programos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą, kol jiems sukaks 24 metai);
  • vienas iš tėvų atlieka privalomąją karo tarnybą.

Atlyginimas už maitinimo paslaugas nemokamas:

  • jeigu vaikas nelanko įstaigos dėl ligos ir savaitę po jos;
  • tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) prašymu kasmetinių jų atostogų metu ir vasaros mėnesiais (ne mažiau kaip 5 darbo dienas iš eilės);
  • moksleivių atostogų metu;
  • nelaimingų atsitikimų šeimoje atvejais;
  • kai oro temperatūra yra žemesnė kaip minus 20 °C arba dėl ekstremalių įvykių;
  • jei šeima gauna socialinę pašalpą.

2. Kas išduoda pažymą, kad vaikas nelanko Šiaulių miesto lopšelio-darželio?

Reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių ir parašyti prašymą skyriaus vedėjui dėl pažymos išdavimo.

3. Kaip perregistruoti vaiką iš vieno Šiaulių miesto darželio į kitą darželį?

Vaiką  reikia išsiregistruoti iš lopšelio-darželio, kuriame buvote užregistravę, ir  pasirinkus pageidaujamą lankyti l/d darželį į jį užsiregistruoti.

4. Kada ir kiek kartų per dieną vaikai darželyje gali būti vedami į lauką?

Higienos norma reglamentuoja, kad vaikai turi būti išvedami į lauką kasdien 2 kartus šviesiu paros metu. Žiemos metu – esant ne žemesnei kaip minus 12oC temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8oC temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.). Lopšelyje-darželyje  vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.

5. Kada vaikas po ligos gali grįžti į darželį, ar darželyje gali būti sloguojančių vaikų?

Higienos norma reglamentuoja, kad po ligos vaikas gali būti priimtas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a ), kurioje nurodoma vaiko būklė po ligos. Į darželį draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti,  yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus.

6. Ar tėvai turi pirkti ugdymo priemones darželinukui?

Švietimo įstatymo 70 str. 5 d. yra parašyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai. Kitomis ugdymo priemonėmis turi aprūpinti ikimokyklinė įstaiga (tam yra skiriamos Mokinio krepšelio lėšos).

7. Kas darželyje gali būti perkama iš tėvų įmokų lėšų už aplinkos išlaikymą (7,24 Eur per mėn.)?

Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta, kad šios lėšos gali būti naudojamos patalynei, higienos priemonėms, medžiagoms patalpų priežiūrai, inventoriui, įrangai įsigyti ir kt. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga su savo bendruomenės nariais  turėtų aptarti, kaip gali būti panaudos  šios lėšos.

8. Ar vienerių metų amžiaus vaikai priimami į lopšelius-darželius?

Taip. Į Šiaulių miesto  ikimokyklinio ugdymo įstaigų  lopšelio grupes  vaikai  yra priimami nuo 1 metų amžiaus.

Lopšelyje-darželyje „Sigutė“ (Basanavičiaus g. 92) yra įsteigta 1 grupė, į kurią gali būti priimami vaikai  nuo gimimo iki vienerių metų amžiaus.

9. Kur galima sužinoti apie laisvas vietas lopšeliuose-darželiuose.

Duomenys apie laisvas vietas lopšeliuose-darželiuose skelbiami savivaldybės tinklalapyje Svietimas/Priėmimas į lopšelius ir darželius.

10. Kokia yra galimybė į Šiaulių miesto lopšelius-darželius priimti vaikus, registruotus Šiaulių rajono savivaldybėje?

Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, komplektavimo tvarkos apraše yra numatyta galimybė į Šiaulių miesto lopšelius-darželius priimti   vaikus, registruotus kitose savivaldybėse, jeigu  lopšeliuose-darželiuose yra laisvų vietų  ir sudaryta sutartis su kita savivaldybe dėl išlaidų už vaiko išlaikymą lopšelyje-darželyje apmokėjimo.

11. Ar gali darželinukus grupėje prižiūrėti viena auklėtojos padėjėja, kai auklėtoja serga?

Vienu metu grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų amžiaus turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų - ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas).

12. Ar kompensuojamos važiavimo išlaidos į mokyklą ir iš mokyklos Šiaulių rajone gyvenantiems ir Šiaulių miesto mokyklose besimokantiems mokiniams?

Važiavimo išlaidos kompensuojamos kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems, Šiaulių mieste bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose besimokantiems, 9-12 klasių (gimnazijų 1-4 klasių) mokiniams; priešmokyklinio ugdymo ir 1-8 klasių mokiniams važiavimo išlaidos kompensuojamos iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos.

13. Ar galime nevesti vaiko į mokyklą, jeigu jam septyneri metai sueina gruodžio 30 d.?

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatyta, kad pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam kalendoriniais metais sueina septyneri metai.

14. Ar tėvai turi teisę parinkti vaikui mokyklą?

Vadovaujantis Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1,2,3 punktais, asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą, tačiau priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savivaldybės taryba), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis savivaldybės tarybos tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jei joje yra laisvų vietų.

15. Mūsų vaikas nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės. Ar galima jo neleisti į mokyklą, nes mums atrodo, kad jis nepakankamai pasiruošęs?

Jeigu vaikui kalendoriniais metais sueina septyneri metai, jis privalo lankyti mokyklą. Vaiko brandumą mokyklai mūsų mieste nustato Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

16. Kada mokinys gali būti atleidžiamas nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų ?

Vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 84 punktu, mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų  lankymo, jei jis mokosi atitinkamų dalykų neformaliojo švietimo mokyklose (pvz. dailės, muzikos). Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys yra atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo švietimo mokyklų programomis. Programų turinys turi derėti su Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų turiniu.   

17. Ar tėvai privalo pirkti vaikui vadovėlius?

Vadovaujantis Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 punktu, mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokama.

18. Kas yra bazinė brandos egzaminų mokykla?

Bazinė brandos egzaminų mokykla priima ir registruoja asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių laikyti brandos egzaminus, prašymus. Bazinėje mokykloje vykdomi pakartotinės sesijos mokykliniai brandos egzaminai ir vertinami juos laikiusių kandidatų darbai. Nagrinėjamos mokyklinius brandos egzaminus pagrindinėje ir pakartotinėje sesijoje laikiusių kandidatų apeliacijos.

19. Kas ir kada savivaldybės teritorijoje skiria brandos egzaminų bazinę mokykla?

Savivaldybės teritorijoje brandos egzaminų bazinę mokyklą skiria savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Bazinė brandos egzaminų mokykla skiriama kiekvienais kalendoriniais metais iki sausio 15 d. ir įregistruojama į Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemą KELTAS.

20. Kiek brandos egzaminų reikia išlaikyti, kad galėtum gauti brandos atestatą?

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti dviejų mokomųjų dalykų brandos egzaminus (išskyrus tuos atvejus, kai mokinys mokyklos vadovo įsakymu nuo brandos egzaminų yra atleistas). Vienas iš brandos egzaminų yra privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinis ar mokyklinis brandos egzaminas). Antrojo dalyko brandos egzaminą laisvai renkasi pats mokinys.   

21. Kas gali laikyti brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje?

Pakartotinėje sesijoje brandos egzaminus gali laikyti tie asmenys, kurie dėl pateisinamos priežasties nelaikė brandos egzaminų (valstybinių ar mokyklinių) pagrindinėje sesijoje. Šios sesijos metu galima laikyti lietuvių kalbos ir literatūros neišlaikytą pagrindinėje sesijoje valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą. Pakartotinėje sesijoje laikomas tik mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. 

22. Ar gali būti išduotas brandos atestatas, jei yra pateikta apeliacija dėl brandos egzaminų darbų pakartotinės peržiūros ir įvertinimo?

Brandos atestatas išduodamas tik gavus apeliacijų rezultatus. Į brandos atestato priedą yra įrašomas apeliacijos rezultatas.

23. Kuri įstaiga gali būti įregistruota į Švietimo ir mokslo institucijų registrą?

Į Švietimo ir mokslo institucijų registrą galima įregistruoti viešąsias ir biudžetines įstaigas, kurių įstatuose (nuostatuose) yra įteisinta švietimo srities veikla, esanti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje.

24. Kam ir kokius dokumentus reikia pateikti registruojant įstaigą į Švietimo ir mokslo institucijų registrą?

Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įregistruotas viešąsias ir biudžetines įstaigas į Švietimo ir mokslo institucijų registrą registruoja minėto registro savivaldybės tvarkytojas (Švietimo skyriaus specialistas). Švietimo ir mokslo institucijų registro savivaldybėje tvarkytojui įstaigos vadovas pateikia įstaigos registracijos pažymėjimo, išduoto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, ir įstaigos įstatų (nuostatų) kopijas. 

25. Kas yra neformalaus vaikų švietimo krepšelis, koks jo dydis? Nuo kada jis įvestas?

NVŠ krepšelis įvestas 2015 m. spalio 1 d., tam skirta 3,240 mln. eurų. 2016 m. skirta 9,7 mln. eurų. NVŠ krepšelis – tai valstybės skiriamos tikslinės lėšos neformaliajam vaikų švietimui (būreliams). Šios lėšos yra skiriamos savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių skaičių. Krepšelio vidutinis dydis yra 15 eurų vienam vaikui per mėnesį, tačiau savivaldybės gali nustatyti ir kito dydžio krepšelį. Bet jis turi būti ne mažesnis nei 10 eurų ir ne didesnis, nei 20 eurų.

26. Kur rasti informacijos apie būrelius, finansuojamus NVŠ lėšomis?

Savivaldybė, įvertinusi pateiktų būrelių programas, finansuojamų programų (būrelių) sąrašą skelbia savo interneto svetainėje /Neformalusis-vaiku-svietimas92954  

Būrelių sąrašus taip pat galima rasti ir AIKOS svetainėje https://www.aikos.smm.lt/Registrai/Kvalifikacijos-tobulinimoprogramos/SitePages/Pagrindinis.aspx?ss=592ea0bd-241f-4711-be99-b8ece300c7e5 . Būrelį galima išsirinkti pagal pageidaujamą savivaldybę, ugdymo kryptį (pvz., sportas, šokis ir pan.).

27. Kurie neformaliojo vaikų švietimo (Toliau – NVŠ) teikėjai ir jų programos gali būti finansuojamos tikslinėmis valstybės dotacijos savivaldybei lėšomis (vienam mokiniui 15 eurų per mėnesį)?

Tikslinėmis valstybės dotacijos NVŠ lėšomis  gali būti finansuojami  tie NVŠ teikėjai, kurie yra registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre (toliau – ŠMIR) ir, kurių programos atitinka reikalavimus patvirtintus Šiaulių miesto tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T- 13  „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. NVŠ teikėjas sudaro mokymo sutartis su vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais) Švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo teikėjams lėšos skiriamos pagal sutartis, sudarytas tarp švietimo teikėjo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus.

28. Kur kreiptis tėvams, išsirinkus būrelį, kad galėtų pasinaudoti NVŠ krepšeliu?

Išsirinkus būrelį iš Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamų būrelių sąrašo, reikia susisiekti su būrelio organizatoriais (įstaiga, organizacija ar laisvuoju mokytoju) ir pasirašyti vaiko ugdymo sutartį.

29. Ar gali vaikas lankyti kelis būrelius ir gauti NVŠ krepšelio lėšas?

Vaikas gali lankyti daug būrelių, tačiau tikslinės NVŠ lėšos  skiriamos tik vienam.

30. Kodėl skirtingose savivaldybėse – skirtingi NVŠ krepšelio dydžiai?

Rekomenduojama lėšų suma mokiniui yra 15 eurų, tačiau savivaldybės, atsižvelgdamos į norinčių dalyvauti vaikų skaičių, gali nusistatyti kitą sumą, tačiau ne mažesnę nei 10 eurų ir ne didesnę, nei 20 eurų.

31. Kur galima rasti informaciją apie laisvas mokytojų darbo vietas?

Informaciją apie laisvas mokytojų darbo vietas švietimo įstaigos vadovas turi skelbti mokyklos interneto  ir Darbo biržos internetinėse svetainėse.

32. Kur reikia kreiptis dėl pažymų apie išsilavinimą, darbo užmokestį, darbo stažą bei įsakymų apie priėmimą ir atleidimą iš darbo kopijų išdavimą?

Švietimo skyriuje išduodamos šios pažymos:

  • apie išsilavinimą asmenims, baigusiems Šiaulių miesto vakarines ar neakivaizdinę vidurinę mokyklą,
  • apie darbo užmokestį, priskaičiuotą miesto švietimo įstaigose 1984-1993 metais.
  • įsakymų kopijos apie priėmimą, atleidimą iš darbo  pedagoginių darbuotojų, kurie buvo priimti dirbti į švietimo įstaigas iki 1988 m. rugpjūčio mėn. 

Ne pedagoginiai darbuotojai bei pedagogai, priimti  ir atleisti iš darbo nuo 1988 m.  rugpjūčio mėn.  dėl pažymų išdavimo turi kreiptis į švietimo įstaigos, kurioje dirbo, vadovą ar raštinės vedėją.

1. Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo santuokos nutraukimo byloje?

  1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  2. Sutuoktinio paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  3. Santuokos liudijimo kopiją;
  4. Vaiko(ų) gimimo liudijimo(ų) kopiją(as);
  5. Pažymą apie šeimos sudėtį (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame prie 10 langelio);
  6. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, 14 kab.);
  7. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai); 
  8. Pažymą apie transporto priemones, registruotas Jūsų ir sutuoktinio vardu (išduoda VĮ Regitra, Vilniaus g. 8, Šiauliai);
  9. Visas kreditų sutartis, paskolų sutartis, lizingo sutartis, pirkimo išsimokėtinai sutartis, skolų raštelius, jei prievolės įgytos santuokos metu.

2. Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paveldėjimo byloje?

  1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  2. Dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su mirusiuoju, kopijos (santuokos liudijimo, gimimo liudijimo kopijos).
  3. Mirties liudijimo kopiją;
  4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie mirusiojo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai) arba kitus turimus dokumentus apie nekilnojamąjį turtą (buto/namo/garažo techninės apskaitos byla, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys); 
  5. Pažymą apie transporto priemones, registruotas mirusiojo vardu (išduoda VĮ Regitra, Vilniaus g. 8 Šiauliai);
  6. Pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, 14 kab.).

1. Ar detaliųjų planų, kuriems sąlygos išduotos 2013 - 2014 metais, sprendinius (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) galima baigti rengti vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu reguliavimu.

Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nuostatomis ir Aplinkos ministerijos 2014-03-13 raštu Nr. (14-3)-D8-1957, kai detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2014-01-01, atliekamos procedūros turi būti vykdomos pagal teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014-01-01, tačiau detaliojo plano brėžiniai ir sprendiniai turi būti rengiami įvertinus šiuo metu galiojančius teisės aktus.

http://www.am.lt/VI/files/File/TPUAD/TP%20nauji/Image%20%285%29.jpg

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus (2016-03-31)  ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

2. Ar gali būti keičiamas patvirtintas detalusis planas.

Keičiant parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, kai numatoma keisti numatytą teritoriją – kvartalą, detaliojo plano keitimas turėtų būti atliekamas pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, nustatytą tvarką.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fa9a6b3076e111e38da4e231c7b4cf37/XlhnVWBlHL

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

3. Ar gali būti detaliojo plano keitimo (koregavimo) iniciatoriai skirtingi juridiniai asmenys.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1- 8, 316 punkte nustatyta, kad „Detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.“, o koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius, koreguojamos teritorijos ribos sutampa su tos pačios suplanuotos teritorijos ribomis (319 punktas; išskyrus 319.1 papunktyje ir 319.2 papunktyje nurodytus atvejus).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima koreguoti detalųjį planą, kuris apima ir skirtingas to paties detaliojo plano teritorijas. Taip pat pažymime, kad inicijavimo teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą turi fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, todėl detaliojo plano koregavimo iniciatoriai gali būti skirtingi juridiniai asmenys.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

4. Ar nuomininkams suteikta teisės statyti naujus statinius nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, kurie tik išnuomoti nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, užstatyti žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551) (toliau – Taisyklės), 30.7 punkte nustatyta, kad žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkui draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius.

Draudimu statyti naujus statinius išnuomotuose žemės sklypuose, užstatytuose statiniais, visiems asmenims yra sudaromos vienodos sąlygos išsinuomoti laisvą valstybinę žemę. Toks teisinis reguliavimas užtikrina valstybės ir visuomenės interesus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

5. Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti pritarimą namo statybai iki 80 kvadratiniu metrų. (II grupės nesudėtingi statiniai).

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo V skirsnio 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu: naujo nesudėtingo statinio statybai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 1 dalimi: naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 10 dalimi: rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus;
4) statinio bendraturčių sutikimas;
5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais;
6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį;
4. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo pirmos dalies 1 punktu: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus projektui.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra vykdoma naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Savivaldybės administracijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

6. Planuoju statyti daugiabutį su požeminiu garažu. Ar privaloma padaryti automobilio stovėjimo vietą kiekvienam butui?

Automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ XIII skyriuje 30 lentelė. Paskutinė reglamento versijos nuoroda: http://www.vtpsi.lt/node/1459

Pažymėtina, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose.

7. Ar reikalingas projektas darantis tvoros pamatą sodų bendrijos teritorijoje?

Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti pastatyta iš įvairių medžiagų ir konstrukcijų, gavus, kai tai privaloma, statybą leidžiantį dokumentą. Tvoros turi būti pastatytos laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi visoms užtvaroms – tvoroms, aptvarams, diendaržiams, voljerams, – kai jos atitinka statinio požymius.

Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo:

- jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora),

- žemės sklypo, kuriame tvora statoma buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje),

- konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto),

- vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis).

Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.

Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

Norint statyti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1–2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Daugiau informacijos apie užtvarų statybą galima rasti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriaus „Konsultacijos“ skiltyje „Klausimai ir atsakymai“ (temos: 11. Statinio atstumai iki sklypo ribų ir kitų statinių, 12. Nesudėtingų statinių statyba ir kt.). Šioje svetainėje taip pat paskelbta daug konsultacijų, susijusių su įvairių statinių statyba ir teritorijų planavimu, bei statybos techniniai reglamentai, kurių reikalavimų privalu laikytis statant vienokį ar kitokį statinį. Neradus atsakymo į rūpimą klausimą, galima jį pateikti užpildant elektroninę paklausimo formą arba dėl konsultacijos kreiptis telefonu (8 5) 207 3333.

8. Prie ūkinio pastato pristatyta pusiau atvira stoginė (malkinė). Išmatavimai: 4x2 m, aukštis apie 2 m. Stogas pratęstas nuo ūkinio pastato stogo. Ar tokį statinį būtina registruoti? Kur reikia kreiptis ir kokių dokumentų reikia statinio įregistravimui ir įteisinimui?

Jeigu 1 grupės nesudėtingas statinys yra ant nuosavos žemės ir atitinka norminius atstumus nuo sklypo ribos, o taip pat sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, jį galima (jeigu norite), bet neprivaloma teisiškai įregistruoti. Tuo tikslu būtina parengti inventorizacijos bylą arba patikslinti jau esamą bylą ir kartu su ta byla pateikti prašymą VĮ Registrų centrui.

Žr. STR 1.07.01:2010 "Nesudėtingi statiniai" (galima rasti e-tar arba aplinkos ministerijos tinklapyje prie teisės aktų)

9. Kokio dydžio (kiek kv. m.) Šiauliuose sodo bendrijoje galima statyti sodo namelį be statybos leidimo?

Sodo namelio statybai sodininkų bendrijoje iki 80 kv.m. bendro ploto ir 8,5 m aukščio (tokiu atveju tai yra I gr. nesudėtingas negyvenamasis pastatas) nereikia statybos leidimo, bet atkreiptinas dėmesys, kad yra privaloma išlaikyti visus teisės aktais reglamentuotus atstumus nuo sklypo ribų, taip pat priešgaisrinius atstumus nuo gretimybėse esančių kitų pastatų ir statinių. Plačiau apie tokio pobūdžio statybą galima pasiskaityti statybos įstatyme, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priede, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 "Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 , 30 p., STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas " VI skyriuje ir kituose teisės aktuose, kurie visi yra viešai skelbiami tiek Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=16982 , tiek teisės aktų registre www.e-tar.lt/portal/index.html , arba dėl kiekvieno konkretaus atvejo specifinių niuansų rekomenduojama individualiai pasikonsultuoti su projektavimo įmonėse dirbančiais specialistais.

10. Ar reikalingas leidimas daugiabučiame gyvenamajame name griaunant vidinę pertvarą?

Atsakydami į Jūsų klausymą, informuojame, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 punktu, atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai nekeičiama pastato išvaizda, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą neprivalomas.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimui, gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamojoje teritorijoje, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybės administracija) nustatytos formos pranešimą ,,Dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus pateikimo“, kuriame turi būti nurodoma triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės.

11. Gyvenu nuosavame name, kuriame yra 2 šeimininkai. Žemės sklypo didžioji dalis priklauso man, mažesnė dalis – miesto savivaldybei. Kur turėčiau kreiptis dėl ribų, kurios atskirtų nuosavą sklypą nuo savivaldybės sklypo, nustatymo? Ar turiu šį klausimą derinti su antru namo savininku, savivaldybės sklypo nuomotoju?

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos konsultacijos turinys.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi savarankiškai.

Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Formuojamam naujam turto objektui yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įtvirtinti Žemės įstatyme, Statybos įstatyme,  Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir kt.                      

Kadangi žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra du šeimininkai, paaiškiname, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, bei vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.  įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.  įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Tokiu atveju galima bendraturčių sutarimu nusistatyti kiekvienam priklausančias konkrečias dalis ir notariškai patvirtinti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimo, nekilnojamojo daikto padalijimo į atskirus turto vienetus, žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, reikia kreiptis į asmenis turinčius teisę teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tokius darbus (matininkai, projektuotojai ir kt.).

1. Ar galiu gauti socialinį būstą, nes neturiu kur gyventi?

Socialinis būstas nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Prašymas įrašyti į sąrašą teikiamas Šiaulių m. savivaldybės administracijos priimamajame prie 4 langelio.

2. Esu deklaravęs gyvenamąją vietą ne Šiauliuose, tačiau nuomoju butą Šiauliuose. Ar galiu būti įrašytas į sąrašą socialiniam būstui?

Į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašomi asmenys ir šeimos turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose.

1. Kodėl pranešimą apie man paskirtą administracinę nuobaudą gavau per MANO VMI?

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo įteikti asmeniui dokumentą, kuriuo jam ši bauda paskirta, o Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja visų institucijų paskirtas baudas ir, naudodamasi informacinių sistemų integracinėmis sąsajomis MANO VMI skiltyje, pateikia informaciją asmenims apie jiems paskirtas baudas.

Vadovaujantis LR ANK 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas kaip bedarbis, išskyrus atvejus, kai šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą.

Informacija apie nusižengimą, jo padarymo ar kitos svarbios aplinkybės bus nurodytos išsiųstame procesiniame dokumente. Prašome atidžiai perskaityti gautus dokumentus ir  vadovautis juose pateikta informacija

2. Kas yra administracinis nurodymas?

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui įstatymo nustatytais terminais savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos konkrečiame LR ANK specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

1. Ar galima daugiabučių namų bendrijoms organizuoti bendrijų aplinkos tvarkymą, pasitelkiant visuomenei naudingos veiklos pajėgas?

Paaiškiname, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neskiria (neskirsto) Daugiabučių namų bendrijoms žmonių, gaunančių socialines pašalpas (išmokas) ir už tai turinčių atidirbti visuomenei naudingus darbus tvarkant miesto viešąsias erdves.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7. punkte yra apibrėžta DNSB sąvoka „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.“, o Visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias Savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, paaiškiname, kad asmenys, dirbantys pagal visuomenei naudingos veiklos programą, atliktų ne visuomenei naudingą veiklą tvarkydami DNSB teritoriją, bet veiklą minėtos bendrijos narių poreikiams tenkinti.

2. Ar yra organizuojamas žolės nupjovimas valstybinėje žemėje privačių namų kvartaluose?

Atsakydami į klausimą dėl žolės nupjovimo valstybinėje žemėje privačių namų kvartaluose, paaiškiname, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi galimybių nušienauti visų teritorijų, esančių privačių namų kvartaluose, nes minėtoms paslaugoms atlikti nėra pakankamai lėšų ir minėti plotai nėra įtraukti į nuolat šienaujamų teritorijų sąrašą.

3. Kur reikia dėti bioskaidžias (žolė, lapai, smulkios šakelės ir pan.) ir kitas atliekas, susidarančias daugiabučių namų kvartaluose ir/ar buityje?

Atsakydami į klausimą dėl bioskaidžių atliekų sutvarkymo, informuojame, kad daugiabučių namų gyventojai turi galimybę užsisakyti didmaišius ir į juos dėti minėtas atliekas. Informuojame, kad minėtų maišų užsakymas nekainuoja ir jie yra išvežami taip pat nemokamai.
Dėl kitų susidarančių atliekų supylimo vietų numatymo, informuojame, kad gyventojams sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų, antrinių žaliavų konteineriais, o didelio gabarito atliekas gali išvežti į aikšteles, esančias: Pailių g. 19 ir J. Basanavičiaus g. 168 B Šiauliuose bei Bertuižių k. Šiaulių r. (prie uždaryto Kairių sąvartyno). Šiose aikštelėse iš gyventojų nemokamai priimamos rūšiuotos atliekos – didžiosios (baldai, langai, durys, dviračiai, buitinė technika ir pan.), naudotos padangos (ne daugiau kaip 4 padangos per metus iš gyventojo), buitinio remonto atliekos (iki 0,5 m³ arba 640 kg per metus iš gyventojo), medienos, tekstilės atliekos, antrinės žaliavos, elektros elektronikos įranga, buityje susidarančios pavojingos atliekos.
Primename, kad gyventojams yra draudžiama pilti atliekas bet kur, t. y.: gatvėse, parkuose, skveruose, prie konteinerių ar pan., nes taip gyventojai, atsikratę savo atliekų neleistinose vietose, suformuoja atvirus nelegalius sąvartynus viešosiose erdvėse.

4. Ar prižiūrimi visi be išimties miesto žalieji plotai viešosiose miesto teritorijose?

Atsakome, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi galimybių tvarkyti/prižiūrėti visų žaliųjų plotų miesto viešosiose teritorijose, nes minėtoms paslaugoms atlikti nėra pakankamai lėšų, bet šiuo metu minėtos teritorijos (žalieji plotai) yra tvarkomos, pasitelkiant asmenis gaunančius socialines pašalpas (išmokas) ir už tai turinčius atidirbti visuomenei naudingus darbus tvarkant miesto viešąsias erdves.

5. Kas turi organizuoti žolės pjovimą teritorijose prie daugiabučių namų?

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl žolės pjovimo prie daugiabučių namų, informuojame, kad vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013 m. birželio 27 d. Nr. T-153 Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-754 ,,Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“  pakeitimo taisyklių 10 punktu: „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius: 10.1. organizuoja daugiabučio namo tvarkomos teritorijos, apibrėžtos šių taisyklių 2 punkte, priežiūros darbus ir atsako už teritorijos švarą; 10.2. apskaičiuoja ir paskirsto mėnesinį mokestį už šios tvarkomos teritorijos priežiūrą butų (patalpų) savininkams. Mėnesinis mokestis paskirstomas proporcingai nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui“.
Paaiškiname, kad, privatizavus daugiabučius namus, Šiaulių mieste dauguma jų liko ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Žemė prie daugiabučių namų  nėra perduota Savivaldybės nuosavybėn ir remiantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620, 2004, Nr. 28-868) 3 str. 3 p. neprivatizuota žemė prie daugiabučių namų priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049, 2000, Nr. 91-2832) 7 str. 19 p. savivaldybei priskirta ribotai savarankiška funkcija „švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas“, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-272/D1-317 (Žin., 2006, Nr. 73-2809) patvirtinta Savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodika, lėšos skiriamos tik savivaldybei Vyriausybės nutarimais perduotos (priskirtos) valstybinės žemės tvarkymui.

6. Kas atsakingas už apmokestintų automobilių stovėjimo aikštelių, kurios yra įrengtos daugiabučių namų kiemuose, valymo organizavimą?

Informuojame, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T - 244 “Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti“ nuostatų 3 punktu: „Surinktos rinkliavos lėšos įskaitomos į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą (toliau –savivaldybės biudžetas) ir naudojamos gatvėms, aikštėms prižiūrėti ir remontuoti, automobilių stovėjimo vietų plėtrai ir priežiūrai.“
Todėl minėtos aikštelės, kurios yra įrengtos daugiabučių namų teritorijoje, turi būti tvarkomos vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013 m. birželio 27 d. Nr. T-153 Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-754 ,,Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“  pakeitimo taisyklių 10 punktu: „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius: 10.1. organizuoja daugiabučio namo tvarkomos teritorijos, apibrėžtos šių taisyklių 2 punkte, priežiūros darbus ir atsako už teritorijos švarą; 10.2. apskaičiuoja ir paskirsto mėnesinį mokestį už šios tvarkomos teritorijos priežiūrą butų (patalpų) savininkams. Mėnesinis mokestis paskirstomas proporcingai nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui“.

1. Kas turi tvarkyti želdinius (genėti, kirsti medžius) miesto švietimo įstaigų teritorijose?

Paaiškiname, kad miesto švietimo įstaigos patikėjimo teise joms perduotą savivaldybės turtą, įskaitant ir žemės sklypą (teritoriją), valdo ir naudoja jį įstatymų nustatyta tvarka.  Švietimo įstaigos gautas biudžeto lėšas skirsto savo nuožiūra. Todėl dalį šių lėšų turi numatyti jų naudojamo sklypo (teritorijos) tvarkymui, t. sk. ir želdinių priežiūrai. Leidimai saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti išduodami žemės sklypų naudotojams, t. y. švietimo įstaigų vadovams.
Miesto infrastruktūros skyrius želdynus ir želdinius tvarko miesto bendro naudojimo teritorijose. Tik ekstremaliais atvejais, atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės finansines galimybes ir šių darbų svarbą, gali būti organizuojami želdinių vienkartiniai tvarkymo darbai (vėjovartų pašalinimas ar pan.).

2. Kodėl nupjautų medžių (augusių valstybinėje žemėje) mediena nepaliekama gyventojams, nors gyventojai prižiūrėjo šiuos medžius, grėbė jų lapus?

Informuojame, kad jeigu medžiai auga valstybinėje žemėje, tai nupjautų medžių mediena nepaliekama gyventojams. Miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikėjas yra įsivertinęs medienos kainą ir ši kaina išminusuota iš paslaugų kainos, todėl nupjautų medžių mediena lieka šių paslaugų teikėjui.

3. Kodėl nupjovus medį, ne visada išraunamas likęs kelmas?

Atsakydami į šį klausimą, paaiškiname, kad miesto želdiniai, įskaitant ir nukirstų medžių kelmus, tvarkomi atsižvelgiant į tam skirtus asignavimus. Per metus išrauname ar nužeminame iki 150 nupjautų medžių kelmų. Ne kiekviename Leidime želdiniams tvarkyti būna nurodyta šalinti kertamų medžių kelmus. Tačiau ten, kur jie trukdo žmonėms vaikščioti, šaligatvių zonoje, ten, kur bus atsodinamas kitas želdinys – kelmai šalinami.  Kelmus ne visada reikia rauti. Jeigu požeminė kelmo dalis netrukdo,  jeigu toje vietoje nebus atsodinami želdiniai, tai pašalinama  tik antžeminė kelmo dalis.

4. Norime daugiabučio namo kieme pasodinti medelį? Kur kreiptis leidimo?

Sodinti želdinius savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar patikėjimo teise valdomoje teritorijoje galima tik pagal nustatyta tvarka parengtą projektą arba schemą, suderintą su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos, Architektūros ir urbanistikos bei Miesto infrastruktūros skyriais ir gavus leidimą žemės darbams vykdyti.

1. Kokie teisės aktai reglamentuoja nuomos mokestį už valstybinę žemę?

Nuomos mokestį už valstybinę žemę apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtinti sprendimai reglamentuojantys nuomos mokesčio už valstybinę administravimą ir nuomos mokesčiui apskaičiuoti tarifų taikymą.

2. Kas yra nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas?

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis ar naudojantis valstybinę žemę.

3. Kada atsiranda prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį?

Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniam ar juridiniam asmeniui atsiranda nuo kito mėnesio po sutarties sudarymo, sutarties pakeitimo ar, jei sutartis nesudaryta, nekilnojamojo turto įsigijimo dienos. Įsigijus nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise; kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Išsinuomojus Savivaldybės nekilnojamąjį turtą, kuriam naudoti priskirtas valstybinės žemės sklypas. Panaudos gavėjams, naudojantiems valstybinės žemės sklypus, išnuomojus nekilnojamąjį turtą ar jo dalį trečiajam asmeniui. Kai valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas), kuris Savivaldybės tarybos sprendimu yra atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ar asmuo, kuriam žemės sklypas suteiktas pagal panaudos sutartį, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį naudoja kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje (jei ši veikla nenurodyta žemės nuomininko (naudotojo) įstatuose ar nuostatuose), arba leidžia naudotis kitiems asmenims (išskyrus nuomininkus, turinčius išankstinį nuomotojo raštišką sutikimą), laikoma, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra naudojamas kitoms reikmėms.

4. Kas ir kada turi pateikti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją?

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją nuomos mokesčiui apskaičiuoti teikia fiziniai ir juridiniai asmenys naudojantys (t. y. nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių) įgiję nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise ir kuriems valstybinė žemė suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje, nekilnojamuoju valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims. Jei už ankstesnį laikotarpį pateiktos deklaracijos duomenys nesikeičia, naujos deklaracijos pateikti nereikia, išskyrus garažų eksploatavimo bendrijas, kurios mokėtojo deklaracijas teikia kasmet iki rugsėjo 1 dienos.

5. Kur galima gauti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą?

 Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą galima gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame bei Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame puslapyje; (Paslaugos - Administracinės paslaugos - Žemės nuomos mokestis). Užpildytos deklaracijos priimamos Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, galima siųsti paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyriui arba el. paštu .

6. Nuo kada nutraukiamas valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimas?

Nuomos mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo, sutarties teisių perleidimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pardavus nekilnojamąjį turtą.

7. Kaip apskaičiuojamas nuomos mokestis, jei mokesčio mokėtojas nepateikė ar pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją vėliau nei įsigijo nekilnojamąjį turtą?

Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus, pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.

8. Kaip apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis?

Nuomos mokestis už išnuomotą ar naudojamą valstybinę žemę, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo.

9. Iki kada ir kaip mokėtojas gauna pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą?

Pranešimus ne vėliau kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos parengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius ir išsiunčia paštu arba el. paštu mokėtojo nurodytu adresu. Pranešimą mokėtojas gali pasiimti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame.

10. Iki kada mokėtojas turi apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį?

Fiziniai ir juridiniai asmenys einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę sumoka iki einamųjų metų lapkričio 15 d.

11. Kaip ir kur mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis?

Nuomos mokestį mokėtojai gali sumokėti banke, internetinės bankininkystės priemonėmis, Lietuvos pašte, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose ir visose MAXIMA parduotuvių kasose į savivaldybės biudžeto surenkamąją valstybinės žemės nuomos mokesčio sąskaitą Nr. LT647300010002408966 „Swedbank“AB, banko kodas 73000, mokesčio gavėjas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įstaigos kodas 188771865.

                     Valstybinės žemės nuomos mokesčio įmokų kodai:

                     3111 – Fizinių asmenų nuomos mokestis;

                     3112 – Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka;

                     3113 – Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai;

                     3121 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokestis;

                     3122 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka;

                     3123 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai.